Verslumo skatinimas

Verslumo sąvoka kildinama iš anglų kalbos žodžio entrepreneurship, kuris siejamas su gebėjimu atrasti naujas galimybes, mokėjimu realizuoti save ir kurti ekonominę arba socialinę vertę. Verslumas – tai kokybinė socialinė savybė, nusakanti žmogaus, visuomenės gebėjimus kurti ir vystyti verslą bei inovacijas. Kiekvieno regiono ekonominio išsivystymo lygis priklauso nuo bendruomenės verslumo kompetencijos, todėl vienuose regionuose kuriasi Silicio slėnis, o kituose juntamas nuolatinis regresas.

Verslumo skatinimas Europoje – tai vienas kertinių Lisabonos strategijos objektų ir įrankių siekiant, kad ES taptu konkurencingiausia ekonomika pasaulyje. Lyginant Europos ir JAV vystymosi potencialą, viena pagrindinių ES atsilikimo priežasčių buvo įvardintas verslumo trūkumas. Paradoksalu, tačiau ES žmonės, kurdami savo verslą, mažiau linkę prisiimti atsakomybę, nors turi geresnį išsilavinimą ir aukštesnes kompetencijas.

Nedaugelis žino, jog vienas technologiškai įtakingiausių ir didžiausių produktų pasaulyje „Internetas“ buvo sukurtas būtent Europoje, Ženevoje esančiame (CERN) institute. Tačiau komerciniam naudojimui šią idėją pritaikė ne europiečiai, bet amerikiečiai. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip verslumas turi įtakos ekonomikos progresui. Verslumas susijęs su žmogaus asmenine motyvacija surasti ir išnaudoti galimybes, sukurti naują pridėtinę vertę, sėkmingai plėtoti verslą.

Struktūriniai ekonomikos pakitimai primityvioje gamyboje bei gamybos perkėlimas į pigios darbo jėgos šalis lėmė, kad svarbiausiu ekonominę verslo sėkmę lemiančiu faktoriumi tapo technologijų, inovacijų taikymas verslo procesuose ar idėjose. Globalizacijai vis stipriau veikiant verslo konkurencingumą bei veiklos teritoriją, lemiamu veiksniu tapo regiono verslo gebėjimas taikytis prie globalių ekonomikos tendencijų bei technologijų perdavimas, taikymas. Žinios, kūrybiškumas bei kompetencija globalioje ekonomikoje tapo ne kažin kiek svarbesni nei kapitalo dydis. Laikas nuo sėkmingos idėjos pateikimo iki jos tapsmo tarptautinio masto milijardine kompanija yra maksimaliai trumpas. Pavyzdžiui, „Google“, „Microsoft“ tapo galingomis korporacijomis per mažiau nei 10 metų. Rinkai darantis globalia, vietinė rinka verslo idėjoms įgyvendinti tampa ne tiek reikšminga. Todėl naujas informacinių technologijų gigantas gali atsirasti ir atokiuose, tačiau inovacijoms atviruose regionuose. Pavyzdžiui, pasaulyje sparčiai išpopuliarėjusi nemokamų pokalbių internete programa „Skype“atsirado Estijoje.

Daugiau