Turto įgijimo iš varžytynių problematika

KlausimaiCategory: Verslo teisėTurto įgijimo iš varžytynių problematika
Dovile Staff asked 4 m. ago

Varžytynės, kaip speciali turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis. Varžytynių patrauklumą lemia tai, jog išvaržomo turto kainą nustato ne pirkėjas ir pardavėjas susitarimu, o antstolis, remdamasis įstatymu. Įstatymas numato, jog pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina yra  80 proc. turto rinkos vertės, o jeigu per pirmąsias varžytynes niekas pirkti turto nesiryžta, antstolis turi teisę skelbti antrąsias varžytynes ir tokiu atveju parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 proc. turto rinkos vertės. Paminėtina, kad įsigyti turto už 60 % rinkos kainos greičiausiai nepavyks, nes tai yra tik pradinė kaina, į kurią turi orientuotis varžytynėse dalyvaujantys pirkėjai, tačiau įsigyti nekilnojamojo turto trečdaliu pigiau nei jis parduodamas rinkoje yra pagrindinis kriterijus, traukiantis dalyvauti varžytynėse.

Tačiau liaudies išmintis byloja, jog „skūpus moka du kartus“. Nors varžytynių metu galima įsigyti turto bene trečdaliu pigiau, tačiau kartu galima įsigyti ir nemažai problemų.

Turbūt visiems yra žinoma, jog dalyvaudamas varžytynėse jų dalyvis pirmiausia turi sumokėti dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. nuo pradinės parduodamo turto kainos. Ši suma įskaičiuojama į perkamo turto kainą, jeigu pasiūlyta kaina yra didžiausia. Tiems, kurie nepasiūlė didžiausios kainos, dalyvio mokestis tiesiog grąžinamas. Tais atvejais, kai varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą, bet jos nesumoka arba atsisako pirkti išvaržomą turtą, dalyvio mokestis negrąžinamas ir yra skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

Problemų lyg ir nekildavo, kai varžytynes vykdydavo antstoliai savo kontorose, tačiau siekiant didesnio skaidrumo bei visuomenės įtraukimo į šį procesą 2013-01-01 pradėjo veikti elektroninė varžytynių sistema http://www.evarzytynes.lt, kuri varžytynių dalyviams atnešė nemažai sumaišties, o kai kam ir nuostolių. Gausu atvejų, kuomet varžytynių dalyviai sistemingai apsirinka, pvz. pradinė turto kaina – 250 000 Lt, norima ją pakelti 15 000 Lt, bet kainą nurodo su ankstesne ir pakelia 265 000 Lt, ko pasėkoje kaina vietoje norimos pasiūlyti 265 000 Lt, patampa 515 000 Lt. Tokiais atvejais varžytynių dalyvio mokesčio nei antstolis, nei teismai negrąžina, o pirkti turtą dvigubai brangiau, negu rinkos sąlygomis irgi niekas nenori. Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. varžytynių tvarka buvo dar patobulinta, ir jeigu siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą, dalyvis apie tai informuojamas, todėl panašių atvejų turėtų nelikti arba labai sumažėti. Vis dėl to planuojant įsigyti brangų turtą varžytynėse būtina išsamiai susipažinti su Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašu, kuris skelbiamas tame pačiame internetiniame tinklapyje kaip ir varžytynės http://www.evarzytynes.lt.

Svarbu žinoti, jog varžytynės yra paskutinė priemonė siekiant iš skolininko išieškoti skolą, nes turtas perleidžiamas naujam savininkui nepriklausomai nuo to sutinka skolininkas ar ne, todėl naujasis savininkas gali susidurti su problema, kai senieji turto savininkai nenorės geruoju išsikelti (jei tai nekilnojamasis turtas) arba perduoti varžytynėse įsigytą turtą.  Tokiu atveju perimti įsigytą turtą iš neteisėtai juo besinaudojančių buvusių turto savininkų gali padėti tik teismas. Tačiau tokiu atveju, varžytynių laimėtojui teks papildomai investuoti lėšas į teismo procesą, mokėti pinigus advokatams bei laukti teismo sprendimo, o tai – labai ilgai procesas. Vien teismo sprendimas iškeldinti buvusius savininkus gali užtrukti iki pusės metų. Kaip žinia, teismo sprendimą šalys gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui, kas visą procesą užvilkins dar papildomus metus, o jeigu skolininkai itin piktybiški, juos iškeldinti turės antstolis. Toks malonumas papildomai užtruks dar bent pusę metų. Nors buvę turto savininkai piktnaudžiaudami savo teisėmis gali neteisėtai ir nepagrįstai naudotis jiems nebepriklausančiu turtu dar beveik porą metų, teismai neskuba priteisti naujajam savininkui kompensacijos (nesumokėto nuomos mokesčio) už tai, kad buvę turto savininkai neteisėtai naudojasi jiems nebepriklausančiu turtu. Maža to naujasis savininkas tampa atsakingas už įsigytą turtą prieš trečiuosius asmenis (pvz. šilumos, elektros, vandens tiekėjų, namo administratoriaus ar bendrijos teikiamas paslaugas). Kaip minėta, varžytynės yra paskutinė priemonė siekiant iš skolininko išieškoti skolą, nes turtas perleidžiamas naujam savininkui nepriklausomai nuo to sutinka skolininkas ar ne, todėl reikia įvertinti riziką, kad skolininkas prieš išsikeldamas, gali žymiai pabloginti išvaržomo turto būklę, t. y. jį sugadinti. Be abejo šias išlaidas galima prisiteisti iš skolininkų, tačiau varžytynes laimėjęs asmuo vėl įtraukiamas į ilgą ir brangų bylinėjimosi procesą. Taigi planuojant įsigyti brangų turtą iš varžytynių ir siekiant, išvengti papildomų problemų, pravartu jį apžiūrėti buvimo vietoje ir pasikonsultuoti su atitinkamos srities specialistu.