Rugile Staff asked 10 metų ago
Siekiant išieškoti įsiskolinimus, dažnai kreditoriams tenka kreiptis į teismą ir teisme prašytu priteisti įsiskolinimą iš skolininko. Šiame straipsnyje pabandysime aptarti 3 galimybes prisiteisti įsiskolinimą, apžvelgsime jų privalumus ir trūkumus:
1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimas teismui;
2) ieškinio dokumentinio proceso tvarka pateikimas teismui;
3) ieškinio ginčo teisenos tvarka pateikimas teismui.
Jie vienas nuo kito skiriasi tiek procesine eiga, tiek laiko bei piniginėmis sąnaudomis, todėl pabandysime tai trumpai aptarti.
Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.
Šis būdas pagrįstai yra laikomas pigiausiu ir greičiausiu iš visų galimų skolos išieškojimo teismine tvarka būdų. Kreditorius pagal patvirtintą formą pateikia teismui pareiškimą, kuriame pateikiami duomenys apie kreditorių ir skolininką, skolos, delspinigių ir palūkanų suma, motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (jeigu kreditorius to pageidauja). Jeigu pareiškimas atitinka CPK 433 str. 1 d. įtvirtintus pareiškimo formos ir tūrinio reikalavimus, teismas, išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išduoda teismo įsakymą, kuris siunčiamas sklininkui, tuo atveju, jeigu skolininkas priima teismo įsakymą ir neteikia prieštaravimų, įsakymas įsiteisėja. Svarbu pabrėžti tai, kad priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrina pareikštų kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo. Teismo įsakymas yra panaikinamas, jeigu per 20 dienų nuo jo gavimo skolininkas pateikia prieštaravimus arba jeigu jo nepavyko įteikti. Tuomet kreditorius turi teisę per 14 darbo dienų pateikti ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka. Jeigu skolininkas per nustatytą terminą prieštaravimų nepateikia ir neįvykdo prievolės, teismo įsakymas įsiteisėja, kreditoriui išduodamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolis gali pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Žyminis mokestis. Žyminis mokestis už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sudaro ¼ tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka, bet ne mažiau nei keturi eurai.
Dokumentinis procesas.
Prisiteisti skolą iš skolininko galima ir dokumentinio proceso būdu. Norint, kad teismas nagrinėtų ieškinį dokumentinio proceso tvarka, be bendruosius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus atitinkančio ieškinio, teismui reikia pateikti prašymą nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka bei reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, vertinant pateiktus rašytinius įrodymus. Jeigu, įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas nusprendžia ieškinį tenkinti, jis priima preliminarų sprendimą. Tačiau, jeigu pateiktų įrodymų teismui nepakanka tam, kad galėtų pilnai tenkinti ieškinį, teismas gali priimti nutartį nagrinėti ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka. Skolininkas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo jam įteikimo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Skirtingai nei teismo įsakymo išdavimo atveju, dokumentiniame procese atsakovo prieštaravimai privalo būti motyvuoti ir pagrįsti. Gavęs atsakovo prieštaravimus, ieškovas per 14 dienų gali pateikti atsiliepimą. Teismas išnagrinėjęs pateiktus įrodymus priima galutinį sprendimą. Preliminarus sprendimas taip pat įsiteisėja atsakovui nepareiškus prieštaravimų per nustatytą laikotarpį.
Žyminis mokestis. Ieškinį teikiant nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, žyminis mokestis sudaro ½ tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka, bet ne mažiau nei aštuoni eurai.
Ginčo teisena.
Be jau aptartų paprastesnių skolų prisiteisimo būdų galimas ginčo nagrinėjimas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nors šis būdas yra pats ilgiausias, brangiausias ir sudėtingiausias, tačiau jį rekomenduojama rinktis tais atvejais, kai skolininkas įsiskolinimą neigia ir kreditoriaus reikalavimų nepripažįsta, taip pat, kai trūksta rašytinių įrodymų. Siekiant kreiptis į teismą pagal ginčo teisenos taisykles, atitinkamam teismui turi būti paduotas ieškinys, prie kurio pridedami visi turimi rašytiniai įrodymai. Tuomet vyksta šalių keitimasis įvairiais procesiniais dokumentais (atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas). Savo nuožiūra teismas gali skirti ne daugiau kaip du parengiamuosius posėdžius ir tik po to skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, kurio metu yra vertinami rašytiniai įrodymai, jei reikia, apklausiami liudytojai.
Žyminis mokestis. Teikiant ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo bendrąja ginčo teisenos tvarka mokamas 3% dydžio žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, jei ši neviršija dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų, bet ne mažesnis nei dvidešimt eurų. Reikalavimo sumoms kurios viršija dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumą taikomas mažesnio didžio procentas, ką išsamiau reglamentuoja LR CPK 80 str. 1 d..
Išvados.
Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pats greičiausias, pigiausias ir paprasčiausias skolos prisiteisimo būdas, labiausiai atitinkantis kreditoriaus interesus. Pareiškimas yra standartizuotos formos, todėl jo surašymas nereikalauja jokių specialių teisinių žinių, žyminis mokestis yra palyginus nedidelis, o teismo įsakymas išduodamas per kelias dienas nuo pareiškimo gavimo. Pagrindinis šio būdo trūkumas yra tas, kad skolininkui pareiškus prieštaravimą (kuris netgi neprivalo būti motyvuotas), įsakymas yra naikinamas ir kreditoriui teks kreiptis į teismą bendrąja ginčo teisenos tvarka.
Dokumentinio proceso privalumai yra mažesnis žyminis mokestis ir rašytinis teismo procesas. Sutaupoma laiko, kadangi proceso pradžioje šalims nereikia vykti į teismo posėdžius. Dokumentinį procesą apsunkina tai, kad reikalavimai grindžiami tik rašytiniais įrodymais, o jų nepakankant, teismas gali priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Ginčo teisenos procesas dažnai trunka ilgiau, dažnai tinkamam atstovavimui būtina kvalifikuota teisininkų pagalba, bei reikalauja didesnių kaštų. Daugybės procesinių veiksmų atlikimas gali užtrukti net iki kelerių metų, o didelės bylinėjimosi išlaidos, mokestis advokatui ar teisininko konsultacijoms dažnai gali prilygti ar net viršyti išieškomą sumą. Tačiau praktikoje yra dažni atvejai, kai tarp šalių yra esminių nesutarimų dėl ginčo dalyko, skolininkas įsiskolinimo nepripažįsta, dėl to kartais tai būna vienintelis įmanomas skolos prisiteisimo būdas.