“Trisdešimt šešios strategijos” – tai įrankis, padedantis išplėsti mąstymo ribas ir kurti kitokias strategijas. O kurioje plotmėje, priklauso tik nuo žmogaus.
- Norėdamas pasidalyti Rytų išmintimi su Vakarų pasauliu, Kaihanas Kripendorfas (Kaihan Krippendorff) “Trisdešimt šešių strategijų” analizę pateikė savo knygoje “Pranašumo menas“. Remdamasis modelių rinkiniu, autorius išnagrinėjo daugiau kaip 250 bendrovių veiklą. K. Kripendorfas kiekvienai strategijai pritaikė po pavyzdį ir siūlymus, kaip vakariečiai galėtų pasinaudoti Rytų išminties perlais.
Kad iš priešininko turėtum naudos, leisk jam bėgti
“Kuo stipriau priešininką spausi, tuo aršiau jis kovos. Jei labai nespausi, jo kovos dvasia išblės. Persekiok, bet per daug nespausk. Pamažu nuvargink ir išsekink jėgas. Tada galėsi jį nugalėti nepraliedamas kraujo”Bendrovių “Coca-Cola” ir “Pepsi” konkurencija prasidėjo XX amžiuje ir tęsiasi iki šiol. Ir tai nėra tokia konkurencija, kokią mes įpratę matyti. Tai karas, kurio nenori laimėti nė viena šių bendrovių. Šis lenktyniavimas stebina nuoseklumu: A išranda, B nukopijuoja, B išranda, A nukopijuoja. Kiekviena jų siekia įgyti pranašumą, išrasdama kažką naujo, bet atidžiai seka ir konkurentės veiksmus.Nors save laiko priešininkėmis, jos reikalingos viena kitai – jei ne “Pepsi”, “Coca-Cola” galbūt niekada nebūtų pradėjusi naudoti sacharino, o jei “Pepsi” nebūtų pasekusi “Coca-Colos” pavyzdžiu ir fruktozę pakeitusi kukurūzų sirupu, jų pelnas būtų sumažėjęs perpus. Jos žaidžia katę su pele, neatsilikdamos viena nuo kitos nė per žingsnį, ir taip jau daugiau nei 100 metų skatina viena kitą.Išvada. Dauguma mūsų yra įpratę, kad jei nebūtų konkurentų arba jie būtų “nukenksminti”, mūsų verslas sektųsi geriau. Rytiečiai mano kitaip. Jų suvokimu, čia veikia priešybių vienybės principas, kuris padeda kiekvienai bendrovių neleisti sustoti ir nuolatos tobulėti.