Akcininkų pasikeitimas bendrovėje įvyksta, kai vienas bendrovės akcininkas perleidžia turimas bendrovės akcijas kitam asmeniui, dėl to dažnai vykdant akcijų pirkimą – pardavimą susiduriama su problema, kai reikia nustatyti akcijos vertę. Reikėtų prisiminti, kad bendrovės akcijos tai yra vertybiniai popieriai, turintys atitinkamą vertę, šiuo atveju kainą, kuri gali nuolat keistis, todėl tam, kad nustatyti, kiek yra vertos bendrovės akcijos jų pardavimo akimirka, reikėtų panagrinėti akcijų vertės nustatymo kriterijus.
Kiekvienos įmonės įstatinis kapitalas yra padalintas į akcijas, įstatinio kapitalo dalis atitenkanti kiekvienai akcijai, sudaro akcijos nominalią vertę, kaip pavyzdį galima pateikti bendrovę, kurios įstatinis kapitalas yra 3000,00 (trys tūkstančiai EUR 00 ct.) EUR ir kuris padalintas į 100 (vieną šimtą) vienetų akcijų, tai kiekvienos akcijos nominali vertė bus 30,00 (Trisdešimt EUR 00 ct.) EUR, tačiau vykdant sandorius susijusius su akcijų pirkimu ir pardavimu, nominali akcijos vertė ne visada atspindės jos tikrąją vertę, kadangi beveik visada nominali vertė skirsis tiek nuo akcijos rinkos vertės, tiek ir nuo akcijos apskaitinės vertės. Tam, kad suprasti kuo skiriasi vertės nustatymo metodai, panagrinėkime juos išsamiau. Kaip jau buvo minėta, akcijos nominali vertė tiesiogiai priklauso nuo bendrovės įstatytino kapitalo didžio ir akcijų skaičiaus įmonėje, neatsižvelgiant į tai ar įmonė faktiškai turi turto, ar įmonės veikla pelninga ir pan., todėl akcijų nominali vertė labai retai parodo tikrąja akcijos kaina. Tuo tarpu akcijos rinkos vertė nustatoma pagal akcijos kainą atvirojoje prekybos rinkoje, ją nustato pasiūlos ir paklausos tendencijos ir įmonės veiklos rezultatai, todėl besivystančios ir pelningai veikiančios bendrovės akcijos kaina visada bus didesnė nei bendrovės kuri turi finansinių sunkumų, tačiau toks akcijos vertinimas gali būti atliekamas tik bendrovėms, kurių akcijomis galima prekiauti atvirojoje rinkoje. Todėl bendrovės, kurių akcijomis prekyba negali būti vykdomą atvirojoje rinkoje, reikėtų rinktis kitokį akcijos vertės nustatymo metodą, tam reikėtų apžvelgti ir akcijos apskaitinės vertės nustatymo metodą. Akcijos apskaitinė vertė nustatoma atsižvelgiant į įmonės turto ir įsipareigojimų balansą, šiuo atveju siūlytina atlikti bendrovės veiklos auditą, kurio metu paaiškėtų bendrovės turto vertė ir įsipareigojimų kreditoriams mastas. Šis metodas labiausiai tinka nedidelėms bendrovėms, kurių pagrindinis turtas yra materialus, tačiau toks vertinimas turi ir trūkumų, dažnai sudėtinga nustatyti įmonės turto vertę, kadangi buhalteriškai apskaičiuota turto kaina ne visada atspindi tikrąja likutinę turto vertę ir dažnai priklauso nuo apskaitos tvarkymo būdų, be to toks metodas neįvertina nematerialaus bendrovės turto, t.y. neatsižvelgiama į bendrovės vardo žinomumą, dalykinę reputaciją, klientų ratą ir kt. Versle pasitaiko atvejų, kai įmonės prekės ženklo kaina gali būti daug didesnė už pačios įmonės balanse esančio turto vertę. Todėl parduodant bendrovės akcijas papildomai reikėtų atsižvelgti ir į kitus vertės nustatymo metodus. Kaip pavyzdį galima pateikti akcijų investicinės vertės nustatymą, šiuo metodu akcijos vertė nustatoma pagal akcijos pelningumą ir pelningumo pasikeitimo lūkesčius, besivystančios sėkmingai veikiančios bendrovės pelnas nuolat auga, kas leidžia investuotojams, akcininkams nuolat gauti dividendus, dėl to akcijos investicinė vertė gali būti didesnė už jos apskaitinę vertę. Todėl tam, kad būtų įmanoma tiksliai nustatyti akcijos vertę būtina atsižvelgti į visus aukščiau nurodytus vertinimo būdus, būtina atsižvelgti į įmonės aktyvus ir pasyvus, kokia yra įmonės balanse esančio turto vertė, įvertinti bendrovės prekės ženklo ir vardo žinomumą, dalykinę reputaciją ir kt. Tinkamam akcijų vertės nustatymui reikėtų įvertinti kiek kainuotų naujai steigiamai bendrovei pasiekti tokį patį žinomumo lygį, sukaupti tokios pačios vertės turtą, bei pritraukti tokį patį klientų ratą kaip ir vertinamos bendrovės, tokie paskaičiavimai yra vienas iš būdų nustatyti tikrąją įmonės ir jos akcijų vertę.