Skolų išieškojimas gali būti varginantis procesas, reikalaujantis nemažai finansinių išteklių, todėl prieš pradedant skolos išieškojimą būtina pasirinkti optimalų skolos išieškojimo būdą, kuris tiktų konkrečiai situacijai. Nuo pasirinkto skolos išieškojimo būdo iš esmės priklauso ir patiriamos išlaidos.
Ikiteisminis skolos atgavimas
Pigiausiais ir greičiausias būdas atgauti skolą yra ikiteisminis skolos išieškojimas. Šios procedūros metu yra surenkama visa informacija apie skolininką ir susijusius asmenis, susisiekiama ir bandoma skolos padengimą suderinti geruoju. Šios procedūros metu patiriamos minimalios išlaidos, susijusios su skolos administravimu (laiškų siuntimas, skambučiai ir pan.). Šią procedūrą gali įgyvendinti pats kreditorius arba jis gali kreiptis teisininkus, teikiančius ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas.
Teisminis skolos atgavimo būdas
Nepavykus suderinti įsiskolinimo padengimo klausimo ikiteismine tvarka, lieka kreiptis į teismą ir skolą prisiteisti bei esant reikalui išieškoti pasitelkiant į pagalbą antstolį. Teisminis skolos atgavimo būdas pakankamai yra sudėtingas procesas, kadangi šalys negali visiškai kontroliuoti teismo proceso eigos, trukmės ir pan. Dažnai tai yra ne tik ilgas, bet ir gana brangus skolos atgavimo būdas. Su teisminiu bylos atgavimu susijusias išlaidas iš esmės galima suskirstyti į 2 grupes:
Išlaidos, susijusios su privalomais mokėjimais valstybei. Šios išlaidos susiję su prievole kreipiantis į teismą su ieškiniu mokėti žyminį mokestį, kuris sudaro 3 proc. nuo pareikšto piniginio reikalavimo sumos (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d.). Žyminio mokesčio dydis gali skirtis, jeigu yra pareiškiamas kitokio pobūdžio (nepiniginis) reikalavimas, taip pat, žyminio mokesčio dydis gali būti mažesnis priklausomai nuo pasirinkto teisminio skolos atgavimo proceso (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, dokumentinis procesas), tačiau tokiu atveju taikomos papildomos Civilio proceso kodekse numatytos taisyklės. Siekiant pasirinkti geriausia teisminį skolos atgavimo kelią tikslinga pasikonsultuoti su specialistais.
Išlaidos, susijusios su teisininkų paslaugomis ruošiant procesinius dokumentus. Kadangi kiekvienas ginčas yra individualus, yra sudėtinga apibendrintai pasakyti kokios išlaidos bus patirtos nagrinėjant byla, tai priklauso nuo daugybės faktorių, tokių kaip bylos sudėtingumas, įrodymų prieinamumas, skolininko pozicija dėl pareikšto reikalavimo ir t.t. Išsamiau apie advokatų taikomus įkainius galima pasiskaityti LR Teisingumo ministro 2004-04-04 d. įsakyme Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teisminis nagrinėjimas gali būti susijęs ir su papildomomis išlaidomis ekspertams, dokumentų įteikimu ir kitomis išlaidomis.
Svarbu pažymėti, kad yra galimybių išvengti galimai ilgo ir varginančio teismo proceso ir su tuo susijusių nemažų išlaidų, pvz. pasirašant vekselį. Pasirašius vekselį ir skolininkui neįvykdžius prisiimtų piniginių įsipareigojimų, galima kreiptis į notarą, kuris vekselio pagrindu išduos vykdomąjį įrašą, su kuriuo bus galima kreiptis tiesiogiai į antstolį ir pradėti priverstinį išieškojimą. Notarų taikomi įkainiai priklauso nuo skolos sumos ir yra patvirtinti LR Teisingumo ministro 1996-09-2 įsakymo nr. 57 Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo. Lyginant notarų taikomus įkainius bei teisminį skolos atgavimo būdą galima pastebėti, kad skolos atgavimas pagal vekselį yra žymiai pigesnis ir greitesnis.
Labai svarbu paminėti, kad vekselių išrašymas, taip pat jų pateikimas apmokėti skolininkui yra griežtai reglamentuojamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, todėl neturint specialiųjų žinių dažnai padaromos klaidos ir prarandama teisė greičiau ir pigiau atgauti skolą. Taigi, prieš pasirašant vekselį reikėtų atidžiai išnagrinėti šiam dokumentui keliamus reikalavimus.
Priverstinis skolos išieškojimas
Skolininkui toliau nevykdant įsipareigojimų prisiteisus skolą teisme ir gavus vykdomąjį raštą arba turint kitą vykdytiną dokumentą (pvz. notaro išduotą vykdomąjį įrašą) galima kreiptis į antstolį, kuris pritaikys priverstinio poveikio priemones skolininko atžvilgiu: areštuos skolininko turtą, pinigines lėšas, nukreips išieškojimą į skolininko darbo užmokestį bei atliks kitus skolai išieškoti reikalingus veiksmus. Pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti yra privaloma apmokėti bendrąsias vykdymo išlaidas, kurios yra įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš skolininko. Privalomai mokamų Bendrųjų vykdymo išlaidų dydį reglamentuoja LR Teisingumo ministro 2005-10-27 d. Nr. 1R-352 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo procese kreditoriui gali tekti apmokėti ir papildomas išlaidas (pvz. turto vertinimo išlaidas), tačiau tokių išlaidų apmokėjimas nėra privalomas, jeigu nenorima taikyti tam tikrų priverstinio poveikio priemonių, kurios reikalautų papildomų investicijų.
Įstatymai įtvirtina ir kitų būdų, kurių pagalba kreditorius gali ginti savo turtinius interesus bei atgauti skolą, tokių kaip skolų pardavimas, jų nurašymas ir t.t., tačiau bet kuriuo atveju, prieš nusprendžiant, kuris iš jų bus efektyviausias konkrečioje situacijoje reikia atsakingai įvertinti kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus, galimas išlaidas bei pasitarti su specialistais. Atidus pasiruošimas galimam prievolės neįvykdymui ir tinkama prevencija gali žymiai sumažinti vėlesnes investicijas siekiant atgauti neapmokėtą įsiskolinimą.