Anonimas Staff asked 10 metų ago
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 164 str. numato dviejų rūšių atostogas: kasmetines ir tikslines. Pagal DK 178 str. viena iš tikslinių atostogų rūšių yra nemokamos atostogos.
Nemokamų atostogų trukmę bei jų suteikimo pagrindus reglamentuoja DK 184 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog:
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį,kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijossprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
Šiame straipsnyje yra numatytas baigtinis pagrindų nemokamų atostogų suteikimui sąrašas. Tai galime pastebėti tiek analizuodami pačios teisės normos struktūrą, tiek nagrinėdami teismų praktiką, todėl jeigu kolektyvinėje sutartyje nėra numatyta kitaip, kitais negu išvardytais atvejais, darbdaviui neatsiras pareiga išleisti darbuotojo nemokamu atostogų.
Straipsnio 2 dalis numato galimybę darbo santykių šalims kolektyvinėje sutartyje numatyti ir kitas priežastis, kurių pagrindu galėtų būti suteikiamos nemokamos atostogos. Šalys gali susitarti dėl tokių atostogų trukmės, skyrimo tvarkos, reikalingų pateikti dokumentų ir kitų dalykų. Svarbiausia, kad susitarimas neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, susitarimu negalima nustatyti blogesnių sąlygų darbuotojui negu jam garantuoja Darbo kodeksas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į straipsnio formuluotę. Straipsnyje įtvirtinta, kad nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo reikalavimu. Tai rodo, kad įstatymas įtvirtina darbdavio pareigą, o ne teisę, suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, esant bent vienam iš straipsnyje numatytų pagrindų.
Labai svarbu yra tai, kad nemokamos atostogos yra priskiriamos tikslinių atostogų rūšiai. Tai suponuoja darbuotojo pareigą nurodyti teisėtą ir pagrįstą tikslą, kam ir dėl kokių priežasčių jam šių atostogų reikia. Darbuotojo valia turi būti aiškiai išreikšta.
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai darbuotojui yra būtina pasinaudoti nemokamomis atostogomis dėl kitų, 184 str. nenumatytų, priežasčių. DK 185 str. numato šalims galimybę dispozityviai susitarti atostogų suteikimo klausimais. Šiame straipsnyje numatyta, kad šalys susitarimu, numatant tai kolektyvinėje ar darbo sutartyje, gali nustatyti kitokį atostogų suteikimo reguliavimą negu yra nustatytas Darbo kodekse. Šalys susitarimu gali nustatyti ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogas, taip pat lengvatas pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, didesnius mokėjimus už kasmetines ir tikslines atostogas.
Tokiu atveju, norint susitarti dėl nemokamų atostogų kitais, nei 184 str. numatytais pagrindais, į darbo ar kolektyvinę sutartį reikėtų įtraukti tokią nuostatą: „Remiantis DK185 str. susitariama, kad esant darbuotojo prašymui ir darbdavio sutikimu papildomos nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ir kitais, DK 184 str. nenurodytais pagrindais“. Tokiu būdu užtikrinsite nemokamų atostogų suteikimo teisėtumą.