Patarnavimo sutartis yra viena iš darbo sutarties rūšių, kurią numato ir reglamentuoja LR darbo kodekso 108, 116 straipsniai ir LR Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“. Dirbantiems pagal patarnavimo sutartį darbuotojams LR darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nuostatos taikomos atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarime „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ numatytais ypatumais.
Patarnavimo sutartimi darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. Darbdaviu patarnavimo sutartyje gali būti tik fizinis asmuo, nes yra teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos. Pagal patarnavimo sutartį darbuotojas gali dirbti tik tokį darbą, kuriuo teikiamos namų ūkio paslaugos. Pavyzdinis sąrašas, kas yra laikoma asmeninėmis namų ūkio paslaugomis, yra išvardintas LR Vyriausybės nutarime „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“. Pavyzdžiui, tai gali būti auklės, tarnaitės, slaugės, sodininko (sodo priežiūros) paslaugos, automobilio vairuotojo, kiemsargio, namų ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo, virėjo, namų kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose; vaikų, ligonių priežiūros darbuotojo, auklės kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos); kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos.
Šios darbo sutarties skiriamasis bruožas yra dar ir tai, kad darbas dirbamas darbdavio namuose, darbuotojui be darbo užmokesčio, gali būti atlyginama natūra, t.y. suteikiamas maitinimas, transportas, gyvenamasis plotas.