Kreipiuosi į jus, ieškodamas atsakymo į sudėtingus klausimus. Atsakyti į juos gana sunku, nes atsakymas – „taip“ arba „ne“ netinka, veikiau reikia specifinės analizės. Norėčiau išgirsti profesionalų nuomonę, būtent todėl, kad mes patys nežinome atsakymų, o galime tik daryti prielaidas. Pagrindinė pokalbio tema, žiūrint į ją plačiau – tai realybės įvaizdžio santykis. Mane taip pat domina klausimai, susiję su tuo, kas yra visuomenės sąmonė viešųjų ryšių technologų požiūriu ir kokios leidžiamos manipuliavimo jais ribos.
1. Informacijos erdvė perpildyta įvaizdžių, kurie seniai gyvena savo gyvenimą. Ekonomikos požiūriu, įvaizdis – tai komercinis produktas, turintis tam tikrą apibrėžtą vertę, beje, kuo didesnė vertė, tuo įvaizdis veiksmingesnis. Kita vertus, visuomenė iš dalies tiki įvaizdžiais, laikydama, kad jie atspindi realybę. Bet jeigu įvaizdis realybės neatspindi, o ją modifikuoja, jo jau negalima laikyti įvaizdžiu, tai yra paveikslu. Kyla klausimas: jeigu tai paveikslas, tai kieno? Mes turime reikalą su sunkiai suvokiamu fenomenu, paveikslu, egzistuojančiu nepriklausomai nuo vaizduojamojo. Šį fenomeną teisingiau vadinti ne įvaizdžiu, o „virtualiu informacijos objektu“.
Būtent virtualūs informaciniai objektai ir užpildo politinio gyvenimo centrą – balsuodami žmonės išrenka juos iš rinkinio.
Daugiau