Moterų ir vyrų lygybė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, įteisinta Europos Sąjungos sutartimi. Moterų ir vyrų lygybė grindžiama lygiomis moterų ir vyrų teisėmis, galimybėmis, atsakomybe visose gyvenimo srityse. Vienodas ir efektyvus visų žmogiškųjų išteklių – tiek moterų, tiek vyrų – potencialo panaudojimas darbo rinkoje skatina ES ir valstybių narių ekonominį augimą konkurencingumą pasaulyje.
Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau atkreipiamas dėmesys į moterų ir vyrų nelygybės bei diskriminacijos apraiškas. Remiantis moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstiniu tyrimu ir vertinimu „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje – 2009“ Lietuvos gyventojų nuostatos moterų bei vyrų lygių galimybių atžvilgiu modernėja, tampa palankesnėmis lyčių lygybei, tačiau lėtai. Palyginus su 1994-ais ir 2000-ais metais iš esmės pasikeitė požiūris į moterų lygiateisiškumą darbo rinkoje: dauguma gyventojų jau nebesutinka su nuostata, kad kai trūksta darbo vietų, pirmiausia vyrai turi būti aprūpinami darbu. 70 procentų Lietuvos gyventojų renkasi šeimą, kurioje ir vyras, ir žmona dirba, ir abu rūpinasi namai ir vaikais. Tačiau kai kalbama apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, dažniausia reakcija – „nesąmonė, to nėra ir negali būti“. Nors net oficiali statistika rodo, jog darbo užmokesčio skirtumas egzistuoja ir Lietuvoje jis sudaro 12 procentų. Atlikus paprastus skaičiavimus (moters vidutinį darbinį amžių ir vidutinį atlyginimą atėmus iš vyro) gauname apie 29580 EUR, kurių netenka moterys vien dėl lyties. Problema dar labiau gilėja, nes moterys, nors ir būdamos labiau išsilavinusios, renkasi menkiau apmokamas specialybes, dažniau nei vyrai dirba nepilną darbo dieną ir pan. Motyvas? Juk reikia rūpintis šeima ir vaikais. O tai ir yra viena iš tokios situacijos priežasčių – nelygybė derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Tai yra beveik nekinta tradicinis atsakomybės bei buitinių darbų pasidalijimas šeimoje. Vyrai taip pat įtakojami visuomenės nuostatų, kurios juos įpareigoja aprūpinti šeimą materialiai. Dažnai vyrai imantys vaiko priežiūros atostogas – pašiepiami („juk tai nevyriška“) ir pan. Kaip mūsų visuomenę ypač jaunumą įtakoja tai, kad faktiškai vyrų neliko tokioje svarbioje srityje kaip švietimas. Vyras mokytojas, o tuo labiau pedagogas dirbantis ikimokyklinėje įstaigoje – retenybė. Socialinės apsaugos sistemoje taip pat trūksta specialistų vyrų. O žiniasklaidoje formuojamas moters (seksualizacija) ir vyro įvaizdis (nesugeba savimi pasirūpinti)? Kaip jis veikia mus, mūsų vaikus? Kokia žinutė siunčiama?
Kalbant toliau – darbą turi daugiau darbingo amžiaus vyrų nei moterų, vyrų vadovų išlieka daugiau nei vadovių moterų, o tai liudija vis tebeegzistuojančią antraeilę moterų padėtį darbo rinkoje. „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje – 2009“ tyrimo duomenimis, moterys ir vyrai vis mažiau domisi politika. Lietuvos gyventojų požiūris į moterų dalyvavimą politikoje tampa vis palankesniu, žymiai mažėja žmonių, galvojančių, kad moterys iš viso neturėtų dalyvauti politikoje. Didėja Lietuvos gyventojų dalis, galvojanti, kad būtų galima sulaukti pagerėjimo įvairiose valstybės politikos srityse, jei politikoje žymią dalį sudarytų moterys. Lėčiausiai kinta nuostatos į moters vaidmenį visuomenėje ir šeimoje.
Moterų ir vyrų lygybė svarbi visose srityse. Todėl bazines žinias moterų ir vyrų lygybės klausimais turi įgyti kuo didesnis įvairių lygių ir įvairių sričių specialistų skaičius, visų pirma susijusių su užimtumo didinimu, nes tai būtina sąlyga sėkmingam moterų ir vyrų užimtumo lygio didinimui ir nedarbo mažinimui.
Nuo sprendimų priėmėjų, darbdavių ir socialinių partnerių priklauso vienos iš didžiausių atskirties grupių – moterų, socialinė ir ekonominė padėtis ir galimybių realizavimas užimtumo srityje, todėl šių sričių atstovų lyčių ir lygių galimybių samprata turi lemiamos reikšmės diegiant lygių galimybių principus užimtumo srityje.
Žinių apie lyčių lygybę įgijimas, sąmoningas lyčiai jautrios veiklos praktikavimas ir įgūdžių kelti klausimus dėl lyčių lygybės lavinimas, naudingas ne tik asmeniškai moterims ir vyrams, bet – tiek organizacijoms, tiek, bendrai, visuomenei. Dažniausiai kylantys klausimai: kaip išvengti diskriminuojančių moteris ar vyrus veiksmų (pvz., diskriminacija dėl lyties priimant į darbą, siekiant karjeros, nustatant atlyginimus, dėl seksualinio priekabiavimo, komunikacijos); kaip išvengti problemų pačiai institucijai, priimant asmenis į darbą, formuluojant darbo skelbimą arba reikalavimus kandidato kompetencijai, ypač siekiantiems karjeros paaukštinimo; kaip vis labiau populiarėjančioje socialinėje reklamoje nepažeisti moterų ir vyrų lygybės principų. Darbdavių, darbuotojų, valstybės tarnautojų lyčių lygybės supratimas gan žemas, o kartais net priešinamasi, vadovaujantis ne valstybiniu, bet savo asmeniniu patriarchaliniu požiūriu, seniai įgytomis fragmentuotomis žiniomis. Sakysim Švietimo ministerijos darbuotojams ypač aktualu nepadaryti diskriminacinių klaidų vadovėliuose, mokymo ir mokymosi bei egzaminų medžiagoje, todėl jie turėtų įgyti lyčių lygybės žinių ir gebėjimų; valstybės valdymo srityje reiktų diegti naujas tvarkas, taisykles, požiūrį, kaip tolygiai atstovauti moterims ir vyrams įvairiose tarybose, komisijose ar net komandiruočių delegacijų sudėtyse ir t.t. Viešojo ir privataus sektoriaus atstovai turi išmokti analizuoti kokį poveikį jų priimami sprendimai padarys moterims ir vyrams bei kokios kliūtys kils, įgyvendinant tam tikros valstybės ar įmonės valdymo politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės ar įmonės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas bei valdant personalą.
Siekdami spręsti egzistuojančias problemas bei padėti savivaldybėms įgyvendinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą[1] projekto „Lyčių lygybė – pelninga investicija!“ vykdytojai vykdo modulinius 27 akademinių valandų mokymus 60-yje Lietuvos savivaldybių, kurių metu darbdaviai, savivaldybių atstovai, profesinių sąjungų atstovai, formuojantys socialinę ir užimtumo politiką mokomi lyčių lygybės ir lygių galimybių problematikos temomis.
Projekto tikslas – mažinti egzistuojančią nelygybę užimtumo srityje tarp moterų ir vyrų bei jų tarpusavio santykiuose individualiame ir instituciniame lygmenyje:
a) suteikiant esminių žinių apie egzistuojančią nelygybę darbo rinkoje tarp moterų ir vyrų, padedančių atpažinti, suprasti, suvokti socialinę lyčių sistemą, sąlygojančią skirtingas moterų ir vyrų funkcijas ekonominėje veikloje, nevienodą jų pripažinimą darbo rinkoje, darbo rinkos segregaciją pagal lytį, stereotipinius galios ir valdymo santykius, darbo užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo ir organizavimo pobūdį institucijoje;
b) sudarant sąlygas įgytas žinias praktiškai taikyti, modeliuojant moterų ir vyrų lygiavertišką veiklą įmonėje/organizacijoje;
c) vadovaujantis lyčiai jautrios veiklos nuostata, praktikuotis keisti moters ir vyro bendradabiavimą darbo rinkoje;
d) lavinant įgūdžius išsikelti konkrečius lyčių lygybės darbovietėje įdiegimo tikslus ir pasirenkant atitinkamas priemones jiems pasiekti.
Asociaciaja Moterų informacijos centras, kartu su partneriais – Socialinių inovacijų fondu, Kauno Moters užimtumo informacijos centru bei Šiaulių universiteto Lyčių studijų centru – įgyvendina projektą „Lyčių lygybė – pelninga investicija!“, kuriuo siekiama sistemiškai mažinti nelygybę užimtumo srityje tarp moterų ir vyrų. Plačiau apie projektą: http://www.moteruinformacijoscentras.lt/lyciu-lygybe-pelninga-investicija/
Projektą „Lyčių lygybė – pelninga investicija!“ finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos respublikos vyriausybė.
[1] Nuo 2014 m. spalio 1 dienos įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio pataisa. Ši pataisa numato prievolę tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms rengti ir įgyvendinti priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti. Savivaldybės šias priemones turi numatyti strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose
Grįžti į naujienų sąrašą