Biržinės akcinės bendrovės: ar skyla „stiklinės lubos“?
2014 m. Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, moterų absolvenčių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičius siekė 62,47 proc., tačiau biržinių (arba listinguojamų) akcinių bendrovių kolegialiuose valdymo ir priežiūros organuose tebevyrauja vyrų vadovavimas ir lyderystė. Moterų išsilavinimas, jų kultūrinis ir socialinis kapitalas lieka neišnaudotas, nes moterys neskiriamos į pareigas, kuriose priimami ekonomikai svarbūs sprendimai, moterų darbo užmokestis už tą patį darbą vidutiniškai mažesnis 12 proc. Teisiniu, moraliniu ir ekonominiu požiūriu tai nepriimtina, kai jų karjerai trukdo dirbtinės kliūtys, kurios taip pat kelia grėsmę ekonomikos augimui.
Per dešimtmetį moterų dalis Lietuvos įmonių valdybose vidutiniškai išaugo nuo 11 proc. iki 16,5 proc. Palyginus 2014 m. balandžio mėn. duomenis, moterys Lietuvos biržinėse bendrovėse sudarė 16 proc., o praėjus pusmečiui (2014 m. spalio mėn.), padidėjo iki 16,5 proc. Vadinasi, pasiektas moterų skaičiaus didėjimas tik 0,5 proc. Akivaizdu, kad Lietuvos biržinių akcinių bendrovių kolegialių valdymo ir priežiūros organų kaita, siekiant lyčių pusiausvyros, vyksta trigubai lėčiau nei vidutiniškai ES šalyse.
Grįžti į naujienų sąrašą