Indrė Dautaraitė
„Alita“ produkto balto pusiau sauso putojančio vyno „Ruby“ – įvedimo į rinką žurnalistinis tyrimas, atskleidžiantis produkto rinkodaros strategiją.
Šiuolaikinės rinkos sąlygomis, kai yra didelė pasirinkimo galimybė, o pagrindinė problema – ne pagaminti prekes, o jas parduoti, išryškėja įvaizdžio svarba. Gamintojai ir paslaugų teikėjai, valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, pagaliau ir pavieniai asmenys turi susidarę tam tikrą įvaizdį apie organizacijas ir jų gaminamus produktus, teikiamas paslaugas ir pan.
M. Čeikauskienė, teigia, kad įvaizdis paprastai apima tokius dalykus kaip atributai, kurie
būdingi konkrečiam objektui. Šie požymiai gali egzistuoti objektyviai arba juos gali paprasčiausiai objektui priskirti žmonės. Pavyzdžiui, gali būti suformuotas objekto (banko ir pan.), kaip patikimo įvaizdis, nors iš tikrųjų tas objektas nėra toks jau patikimas.
Tuo tarpu, Richard Norman įvaizdį apibrėžia kaip tam tikrą modelį, išreiškiantį vartotojų lūkesčius ir suvokimą apie atitinkamą reiškinį. Tai nėra koks nors aiškiai apibrėžtas, pastovus modelis, o suformuojamas kiekvieno žmogaus ar žmonių grupės atskirai. Be abejo, atskiras žmogus ar žmonių grupė gali skirtingai, kartais ir neteisingai, suvokti tam tikrus realybės reiškinius, tačiau, bet kokiu atveju, šis suvokimas yra reikšmingas, nes nuo jo priklauso elgsena. Taigi, galime drąsiai teigti, kad tai kaip elgiasi vartotojai priklauso nuo jų asmeninio suvokimo.
Prekės įvedimo į rinką etapas
„Natūralių burbuliukų mėgėjoms pristatome ilgai brandintą naujieną – itin lengvo ir gaivaus skonio pusiau putojantį vyną „Alita Ruby“. Tai naujai sukurto prekės ženklo ir visiškai naujos -„Alita“ gamykloje išvystytos – pusiau putojančio vyno gamybos technologijos sintezė „ – rašo įmonės atstovai.
„Alita“ savo gaminius reklamuoja įvairiais būdais. Jos reklamuojamus gėrimus galime pamatyti per televiziją, žurnaluose, klausantis radiją. Pvz.: per televiziją ji reklamuoja „Alitos“ brendį, daug įvairių šampanizuotų gėrimų, kokteilių. Žurnaluose dažniausiai yra reklamuojamas „Alita“ viskis. „Ruby“ reklama pastebėta žurnaluose skirtuose daugiau moteriškuose leidiniuose pvz: „Žmonės“, „Moters savaitgalis“, „Moters savaitė“, „Cosmopolitan“, internete bei televizijoje.
Aktyvus įmonės atstovų atsakymas į potencialių pirkėjų klausimus, bei konkursų gausa rodo, jog produktas naujas ir tai, jog siekiama pritraukti naujų lojalių pirkėjų.
Atvirai pateikiama, jog naujasis produktas orientuotas į moterišką auditoriją. Stereotipiškai sugretinama švelnūs burbuliukai, rožinė spalva, merginų vakarėlis. Pagrindiniame produkto aprašyme akcentuojama „Natūralių burbuliukų mėgėjoms“, konkrečiai kreipiantis į moteris.
Nors informacijos apie skundus, dėl netinkamos reklamos nebuvo rasta, tačiau stereotipinis požiūris į šių laikų merginą išlaikytas. Pažvelgus į plakatus bei video medžiagą nesunkiai atpažįstame Amerikietiškąjį roll model įvaizdį – itin lieknos merginos, masyvūs papuošalai ir mėgavimasis laisvu bei neįpareigojančiu gyvenimu.
Ar lyčių įvairovė daro įtaką komunikaciniam sprendimams?
Surengtoje apklausoje dalyvavo 115-ka VDU studentų. 70 merginų ir 45 vaikinai. 60% apklaustųjų teigė, jog lyčių įvairovė pakeistų įmonės sprendimus. 35% sakė, jog tai nieko nekeistų. Ir 5% nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Lyčių disproporcija ES bendrovių valdybose yra sena problema – šiuo metu didžiausiose
biržinėse ES bendrovėse vadovaujamas pareigas einančių moterų tėra 13,7 proc.
(nevykdomųjų direktorių – 15 proc.). Moterų skaičius biržinių bendrovių valdybose,
palyginti su kitomis visuomeninės veiklos sritimis, ypač viešuoju sektoriumi, yra itin
mažas.
Nuolatos per mažas moterų skaičius valdybose – vienas svarbiausių rodiklių, kad valdyboms
apskritai trūksta įvairovės platesne prasme, ir tai joms neigiamai atsiliepia. Valdybose,
dominuojamose vienos lyties narių, labai padidėja siauro grupinio mąstymo rizika. Tai gali
būti viena priežasčių, dėl kurių valdymo sprendimai nėra veiksmingai ginčijami, o jei trūksta
skirtingų nuomonių, vertybių ir gebėjimų, tikėtina, kad valdybose mažiau diskutuojama,
pasiūloma mažiau idėjų ir išsprendžiama mažiau problemų. Lyčių disproporcija valdybose
pirmiausia susijusi su tuo, kad bendrovės neturi rinkos paskatų keisti padėtį. Netinkama
valdybos narių įdarbinimo praktika sukuria uždarą ratą – nuolat pasirenkami panašaus profilio
specialistai.
Paskambinus www.alita.lt puslapyje pateiktu numeriu į klausimus dėl valdybos sudėties atsakyta nebuvo. Nurodyta peržiūrėti ataskaitas prieinamas kiekvienam.
Ataskaitos skiltyje, finansų poskyryje, galima aptikti informaciją, jog įmonės pelnas auga, tam įtakos dalinai galėjo turėti naujų produktų sėkminga integracija tiek Lietuvos tiek ir užsienio rinkoje.
„Alitos“ komunikacija proaktyvi, ir nors dažniausiai naujai įvedamiems produktams nėra skiriama daug lėšų, tačiau šį kartą matome, jog įmonė skiria daug dėmesio produktui – teigė A. Ivanauskienė, VDU komunikacijos projektų vadybos lektorė.
Kompanijos valdyba ir stebėtojų taryba nėra sudaryta vien tik iš vyrų, bet moterys nėra pačiuose aukščiausiuose postuose, tad iškeliu hipotezę, jog esant lygesniam lyčių pasiskirstymui, bendra komunikacija ir tam tikri įmonės sprendimai būtų kitokie.
