Lietuvoje moterys vadovauja maždaug trečdaliui mažų ir vidutinių įmonių. Vis dėlto, padėtis didžiausiose bendrovėse yra visai kitokia. Tai įrodo akivaizdžiausią lyčių pusiausvyros stoką ekonominių sprendimų priėmimo lygmenyje. Moterų skaičius bendrovių valdybose mūsų šalyje 2013 m. spalio mėn. duomenimis siekė 17,5 proc. (2012 m. – apie 14,5 proc.). Vykdomųjų valdybų narių moterų skaičius siekia 12 proc., nevykdomųjų – 19 proc. Akivaizdu, kad lyčių pusiausvyros stambiausiųjų kompanijų valdybose pažanga Lietuvoje labai lėta, o atskirais laikotarpiais ji net nepastebima.
EK direktyva, kurios tikslas pasiekti lyčių balansą biržinių bendrovių valdyme sulaukė neigiamos reakcijos Lietuvoje. Tokią išvadą galima daryti pagal Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013 metų pabaigoje užsakyto tyrimo, kurį atliko advokatų profesinės bendrijos Baltic Legal Solutions Lietuva ekspertai, duomenis.
Šis tyrimas parodė, kad nei viena apklausoje dalyvavusi biržinė bendrovė nevertino ir nevertina, moterų dalyvavimo formuojamuose kolegialiuose organuose galimos įtakos ar išskirtinio poveikio bendrovės ekonominiams rezultatams. Dar daugiau, galima teigti, jog Direktyvos pasiūlymas iš esmės yra interpretuojamas kaip nereikalingas ar perteklinis įstatymų leidėjo kišimasis į biržinių bendrovių valdymą perdėm akcentuojant lytį, o ne profesionalumą ar kandidatų kompetenciją.
Šiais metais atlikta studija, kurią darė Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras (Šidlauskienė (vadovė), R. Pocevičienė Moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime Lietuvoje, 2014-2015. Moterų ekonominio dalyvavimo Lietuvos biržinių bendrovių valdymo organuose studija) nustatė, kad nė vienoje Lietuvoje registruotoje biržinės bendrovės valdyboje moterų skaičius nesiekia Direktyvoje numatytų kiekybinių rodiklių. Jei situacija nesikeis, minėtiems rodikliams pasiekti prireiks dar 30 metų.
Tokia situacija, kai pasaulyje ir Europos Sąjungos valstybėse jau net nebediskutuojama apie lyčių balanso ir ekonominės naudos teigiamą, glaudų ryšį, skatina imtis visų įmanomų šviečiamųjų, inormacinių ir kitokių priemonių, siekiant pakeisti susidariusią situaciją.
Būtų gerai, kad Lietuvos verslas išgirstų tyrimais paremtus argumentus, kurie turėtų paskatinti kuo efektyviau išnaudoti abiejų lyčių gebėjimus vardan geresnių ekonominių rodiklių. Europoje ir pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad lyčių balansas įmonių valdybose daro įtaką ekonominiam jų augimui.
Tokios įmonės demonstruoja:
- geresnius organizacinius ir finansinius rodiklius, nes skiriama daugiau dėmesio vadybai ir rizikų valdymui;
- Išsamesnį rinkos matymą, geresnį vartotojų suvokimą bei jų pasirinkimų numatymą.
- kokybiškesnius sprendimus – lyčių balansas skatina kūrybišką požiūrį.
- Geresnį žmogiškųjų išteklių panaudojimą.
Dar derėtų priminti, kad EK direktyva dėl lyčių lygybės bendrovėse neįpareigoja bendrovių į valdybos postus priimti moterų. Siekiama, kad atrankos metu iš kelių kandidatų, turinčių tą patį išsilavinimą ir panašią kvalifikaciją, būtų pasirinktas tas, kurio lytis yra mažiau atstovaujama bendrovėse. Pagrindinis atrankos kriterijus ir toliau išlieka patirtis bei kvalifikacija.
Projektas „Moterų ekonominis įgalinimas ir padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime “
Projekto partneriai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba; Moterų informacijos centras; Šiaulių Universiteto Lyčių studijų centras.
Projektas įgyvendinamas finansavimo susitarimu Nr. JUST/2012/PROG/AG/4118/GE pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007-2013), kurią įgyvendina Europos Komisija.
Projektą finansuoja:
Grįžti į naujienų sąrašą
