Mokymai vyko balandžio 8-9 d. Druskininkuose, gegužės 14-15 ir birželio 18-19 d. Vilniuje. Mokymų cikle dalyvavo 13 valstybės tarnautojų iš Finansų, Ūkio, Žemės ūkio, Sveikatos, Krašto apsaugos, Aplinkos ministerijų ir joms pavaldžių institucijų.
Organizatoriai parengė įvairialypę teorinių ir praktinių užsiėmimų programą, atsižvelgdami tiek į tikslinės grupės poreikius, tiek į lyčių lygybės aktualijas. Dalyviams buvo išsamiai pristatyta teisinė diskriminacijos prevencijos bazė, lygiateisiškumo principo užtikrinimas diskriminacijos bylose Lietuvoje, laikinųjų specialiųjų priemonių, siekiant užtikrinti lyčių lygybę, taikymo specifika, paritetinės moterų ir vyrų reprezentacijos svarba, lyčių lygybės poveikis socialinei-ekonominei visuomenės gerovei, naujausias Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksas, Lietuvos ir užsienio valstybių praktika, užtikrinant lyčių lygybę valstybės institucijose ir įmonėse, struktūriniai ir kultūriniai lyčių reprezentacijos ypatumai, vienodas asmenų traktavimas, stereotipai, tolerancija.
Mokymai padėjo ne tik įgyti žinių dalyviams (projekto veiklų metu), užtikrino vertybinių nuostatų kaitą (interaktyvūs darbo metodai su auditorija), taip pat ir paskatino keisti jų darbo kasdienes praktikas.
Dauguma mokymų dalyvių diskusijų metu teigė, kad jų institucijos neturi konkrečių strategijų, veiksmų planų bei nevykdo jokių švietimo ar stebėsenos veiklų, kurios tiesiogiai būtų skirtos diskriminacijai mažinti arba lyčių lygybei užtikrinti. Ši dėmesio stoka aiškinama tuo, kad trūksta politinės valios ir konkrečių nurodymų bei nepakankamai suvokiamas diskriminacijos ir nelygybės reiškinys. Be to, dokumentavimo bei statistinių duomenų stoka paverčia lyčių lygybės reiškinį mažiau pastebimu valstybės institucijose, mažina paskatas pripažinti problemą bei ieškoti būdų jai veiksmingai pasipriešinti.
Mokymų metu paaiškėjo, jog dauguma valstybės tarnybos institucijų yra susitelkusios spręsti daugiau ekonomines problemas ir neskiria ypatingo dėmesio kovai prieš diskriminaciją. Pastaraisiais metais buvo inicijuotos vos tik keletą programų (daugiausia susijusių su lyties ir amžiaus nediskriminavimu), taigi valstybės tarnautojai nediskriminavimo srityje beveik nedirba ir neturi galimybės žinių gilinimui.
Mokymų metu buvo naudojamas inovatyvus informacijos perdavimo metodas – diskriminacinių situacijų moduliavimas, t.y., valstybės tarnautojai buvo įtraukti į simuliacinius žaidimus ir patys ieškojo geriausių būdų bei priemonių konkrečioms problemoms spręsti. Praktinių užsiėmimų metu dalyviai buvo supažindinti su 3R metodu (Švedijoje sukurtu lyčių padėties tyrimo ir analizės metodu, leidžiančiu nustatyti ir spręsti lyčių nelygybę organizacijose ir įmonėse. Metodo pavadinimas nurodo tris pagrindines analizės kryptis: atstovavimo (R1-representation) ir išteklių (R2-resources) tyrimo etapų tikslas yra surinkti kiekybinius duomenis apie vyrų ir moterų padėtį ir pritaikyti juos trečiajame – esamos padėties (R3-realia) kokybinės analizės – etape).
Valstybės tarnautojų mokymų metu išsakyti dalyvių pasiūlymai ir įžvalgos:
– Valstybės tarnautojų nuomone, darbo užmokesčio skirtumas, darbo ir šeiminio gyvenimo derinimas bei smurtas prieš moteris yra svarbiausios spręstinos problemos, susijusios su lyčių nelygybe ir jų menku dalyvavimu ekonominių sprendimų priėmime;
– siekiant integruoti lyčių lygybės aspektą į visas visuomeninio gyvenimo sritis, būtina nuolat rinkti statistinius duomenis apie moterų ir vyrų pasiskirstymą atitinkamos veiklos sektoriuose, užimamas pareigas skirtinguose valstybės sektoriuose bei gaunamą darbo užmokestį juose;
– Finansų ministerijos atstovės nuomone, ne mažiau svarbu yra įvertinti moterų ir vyrų lygių galimybių realizavimą versle, tiek stambiajame, tiek smulkiajame, užtikrinti lygias galimybes vystyti verslą pagal verslo liudijimus, savarankiškai dirbantiems asmenims, tačiau šiam tikslui įgyvendinti būtina prižiūrėti ne tik teisės aktų nuostatų vykdymą, bet ir turėti statistikos duomenis apie lyčių segregaciją šiuose sektoriuose;
– Statistikos duomenys apie lyčių pasiskirstymą naudojantis vaiko priežiūros atostogomis, tyrimai apie šeimos ir darbo suderinamumą leistų žymiai optimaliau formuoti šalies socialinę politiką ir atskleisti ekonominę lyčių nelygybę;
– Siekiant, kad priimant ekonominius ir politinius sprendimus būtų lygiai atstovaujami moterų ir vyrų interesai, būtų nustatytos kvotos moterims biržose kotiruojamų įmonių valdybose, visų pirma reiktų rengti mokymus tikslinėms grupėms apie laikinąsias specialiąsias priemones ir jų svarbą siekiant palengvinti jų taikymą visais lygmenimis;
– Norint pasiekti efektyvesnių projekto rezultatų, dalyviai siūlė į mokymų ciklą kviesti daugiau tos pačios ministerijos ar net jos departamentų ar skyrių atstovų, nes pavieniui darbuotojui labai sunku perduoti tokį žinių ir informacijos srautą vadovams/kolegoms, o tuo labiau siekti permainų ar naujovių.
Mokymų dalyviai įsitikinę, kad nenutrūkstami, pakartotini ir nuoseklūs mokymai lyčių lygybės tema yra būtini valstybės tarnautojams.
Grįžti į naujienų sąrašą