Netikėta? Nieko panašaus, šitaip galvoja daugybė žmonių. Tarkim, jauna, išsilavinusi pora susilaukia vaikelio. Kadangi dažniausiai mama uždirba mažiau nei tėtis, vaiko priežiūra ir laikinas pasitraukimas iš darbo rinkos tampa jos pasirinkimu. Jau nekalbant apie tai, kad tradiciškai, stereotipiškai ji jaučia spaudimą tai padaryti, nors gal ir nenorėtų. Tačiau šeimai tai ekonomiškai naudinga. Arba moteris, kuriai siūlomos aukštesnės pareigos. Ji svarsto ar sugebės suderinti darbą ir šeimos pareigas ir dažnai nusprendžia pastarųjų naudai – juk uždirba vyras. Vėlgi šeimai tai ekonomiškai naudinga. Tačiau tik tuo metu.
Kas įvyksta vėliau? Po vaiko priežiūros atostogų gali tapti sunku sugrįžti į ankstesnį darbą ir gauti deramą atlyginimą. Karjeros atsisakiusi moteris visam laikui pasmerkia save gauti menkesnes pajamas, o tai vėliau turi įtakos senatvės pensijai. Ir čia dar švelnus scenarijus. O jei moteris lieka viena su vaikais? O jei ji tampa našle? Apie ilgalaikes tokių pasirinkimų ekonomines pasekmes susimąsto retas.
Visame pasaulyje jau seniai keliamas klausimas, kokią įtaką moterų ir vyrų nelygybė ar lygybė turi ekonomikai. Tai visiems suprantama nes moterys sudaro daugiau nei pusę gyventojų, jos dažniau siekia išsilavinimo (ir jį įgyja), tačiau stambių įmonių valdybose kaip ir politikoje jų vis dar mažuma. Skaičiuojami tokios situacijos nuostoliai ir pokyčių galimybės, atsirado net naujų terminų.
JAV investicinis bankas „Golden Sachs“ – vienas iš tų, kurie naudoja terminą „womenomics“ (sudurtinis žodis iš „moteris“ ir „ekonomika“ angl.), matuodamas ekonomikos augimą ir moterų indėlį. Jis akcentuoja didžiulį šuolį, kurį galėtų padaryti šalių ekonomikos, panaikindamos moterų ir vyrų nelygybę ir kaip pavyzdį nurodo Europos sąjungos šalis, kuriose šios – problemos yra sprendžiamos valstybiniu lygiu.
Jungtinės Karalystės Moterų ir darbo komisija suskaičiavo, kad geriau panaudojus moterų gebėjimus, šalies bendras vidaus produktas (BVP) padidėtų 2 procentais. Gaila, Lietuvoje dar neturime nei skaičiavimų, kiek padidėtų BVP, nei kiek sumažėtų skurdo lygis, jei moterys pilnai panaudotų savo talentus ir gautų už tai deramą atlygį. Tačiau žinome, kad šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp moterų ir vyrų sudaro 12 procentų. Pavertus skaičiais, tai reiškia prarastus kiekvienos moters 120 000 lt (jei skaičiuojame vidutinį atlyginimą ir vidutinį darbinį amžių). Šie pinigai praverstų išėjus į pensiją? Kvailas klausimas.
Asociacija Moterų informacijos centras jau daug metų dirba lyčių lygių galimybių srityje. Pastebime nemažai teigiamų pokyčių, tačiau vis dar vyrauja daug stereotipinio mąstymo, kuris labai trukdo moterų ir vyrų lygybei įsitvirtinti. Tam, kad straipsnio pradžioje aprašyta jauna moteris prieš prisiimdama visą atsakomybę už šeimą ir vaikus bei paaukodama tam savo darbinę karjerą, pamąstytų apie ilgalaikes ekonomines tokio žingsnio pasekmes, visų pirma turime tas pasekmes įvardyti ir paskatinti adekvačius veiksmus: nebijoti siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis aktyvaus sprendimų priėmėjos vaidmens.
Šiam tikslui siekti – sukūrėme PROGRESS portalą, kurio idėja – suteikti tam tikrą informacinę, patarimų bazę verslą pradedančioms, jį vystančioms ar ties karjeros posūkiu atsidūrusioms moterims. Savo patirtimi dalinsis suburta mentorių komanda, kurią formuojame iš visuomenėje žinomų ir gerbiamų savo srities profesionalių. Jau dabar galima konsultuotis su Ingrida Šimonyte, Jurgita Judickiene, Asta Grabinske, Daiva Lialyte, Rūta Vanagaite, Juste Tušaite, Monika Čereškaite. Norėdami užduoti klausimus – susisiekite su Moterų informacijos centro atstovais: [email protected]. Jų neįkainojama patirtis tikrai bus naudinga daugeliui. Ir ne tik moterims.
Portalo adresas: progress.lygus.lt. Kviečiame aktyviai dalyvauti.
Portalas kuriamas įgyvendinant projektą „Moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime Lietuvoje“. Projekto partneriai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba; Moterų informacijos centras; Šiaulių Universiteto Lyčių studijų centras. Projektas įgyvendinamas finansavimo susitarimu Nr. JUST/2012/PROG/AG/4118/GE pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007–2013), kurią įgyvendina Europos Komisija.
Grįžti į naujienų sąrašą