Viviane Reding – viena geriausiai vertinamų Europos Komisijos narių, atsakinga už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę. Duodama interviu IQ portalui komisarė tvirtino, kad lyčių kvotų įvedimas yra kraštutinė priemonė siekiant užtikrinti moterų lygiateisiškumą. Tačiau tai nereiškia, kad jos neteks imtis.
V. Reding bene labiausiai išgarsėjo pasmerkusi Prancūziją dėl romų išvarymo. Lietuvoje ją buvo galima girdėti ne kartą reiškiant kritiką dėl seksualinių mažumų teisių suvaržymo.
Šiuo metu komisarė mėgina įtikinti Europos Sąjungos verslo banginius savanoriškai padidinti moterų vadovių skaičių. V. Reding ambicingai siekia, kad iki 2015 metų moterys sudarytų 30 proc. įmonių valdybos, o iki 2020 metų – net 40 proc. Nesulaukusi teigiamų poslinkių Europos Komisija turėtų imtis diegti teisinį reguliavimą.
– Ar pastebite Europoje teigiamų tendencijų lyčių lygybės srityje?
– Taip, ypač politikos srityje, nes vis daugiau svarbių postų užima moterys. Tiesa, ekonomikoje sferoje mes gerokai atsiliekame. Tik viena iš dešimties privačių kompanijų valdybos narių yra moteris.
– Tai jus ir paskatino pasiūlyti įdiegti kvotas?
– Įmonės tik išlošia dėl to, kad sprendimų priėmimo procese dalyvauja daugiau moterų. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad tokių įmonių pajamos išauga, o investicijos sėkmingiau atsiperka. Tokie duomenys ir skatina siekti didesnės lyčių lygybės verslo sektoriuje.
– Kaip suprantu, kol kas jūs paliekate įmonėms metus laiko pačioms pagalvoti ir savarankiškai skatinti dalyvauti moteris valdyme? O kas, jeigu metų neužteks? Griebsitės teisinių priemonių?
– Kai kurios stambios ES kompanijos jau dabar pačios įsivedė kvotas. Kai kurios šalys, tokios kaip Ispanija, Prancūzija, Belgija, Italija, priėmė įstatymus, kurie užtikrina didesnę lyčių lygybę privačiame sektoriuje. Šiose valstybėse privačios kompanijos ir daro didžiausią progresą. Iki kovo mėnesio mes stebėsime, kaip įmonės tvarkosi. Jeigu prireiks, imsimės ir teisinio reguliavimo Europos mastu.
– Ar nebijote, kad iš kai kurių ES šalių galite sulaukti ir neigiamos reakcijos į tokį priverstinį lyčių lygybės skatinimą?
– Šiaip ar taip, visose ES šalyse kompanijos žaidžia pagal tas pačias žaidimo taisykles, toje pačioje bendroje rinkoje.
– Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga yra pareiškusi, kad kvotos moterims yra „žeminanti priemonė“, kuri tarsi sako, kad nėra pakankamai kompetentingų ar suinteresuotų moterų, galinčių užimti vadovaujančius postus.
– Lyčių kvotos tikrai yra žeminanti priemonė. Deja, kol neįmanoma kitomis priemonėmis pasiekti didesnės lyčių lygybės, tenka griebtis šio paskutinio šiaudo. Jeigu pavyktų vien savanoriškais pagrindais paskatinti lyčių lygybę, tuomet neprireiktų teisinio reguliavimo.
– Kiek Europos Sąjunga gali ir turi kištis į nacionalinių valstybių politiką, siekdama užtikrinti lygybę?
– Europa rodo pavyzdį visam pasauliui lyčių lygybės srityje jau nuo 1957 metų, kai Romos sutartyje buvo paminėtas lygaus užmokesčio už vienodą darbą principas. Šiandien mes vis dar siekiame to paties, skatindami moterų lyderystę. Vidutinis moterų užmokestis ES iki šiol yra 18 proc. mažesnis nei vyrų.
