Virginija Šidlauskienė
Vokietijos žemieji rūmai (Bundestag) priėmė įstatymą dėl 30 proc. moterų kvotos taikymo nevykdomųjų direktorių pareigoms nuo 2016 metų. Vokietija prisijungia prie kvotas anksčiau įvedusių valstybių (Norvegijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų) grupės. Lyčių kvotų įvedimas yra kraštutinė priemonė (teisiškai privaloma), siekiant užtikrinti moterų lygiateisiškumą bendrovėse. Kvotų sistema – viena iš dažniausiai pasaulyje taikomų specialiųjų laikinų priemonių, kuria įstatymais ar kitais teisės aktais nustatomas privalomas moterų dalyvavimo skaičius kolegialiuose valdymo organuose. Pagal egzistuojančią praktiką, prieš nustatant konkretų skaičių, nagrinėjama kaip šiuo metu moterys yra atstovaujamos. Diagnozavus, kad moterų atstovių valdymo organų sudėtyje nėra arba yra labai mažai, specialių laikinų priemonių pagalba yra įtvirtinami reikalavimai, kiek minimaliai moterų turi būti konkretaus valdymo organo sudėtyje. Suprantama, kad kvotos gali būti užpildomos tiktai tokiomis kandidatėmis, kurios atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus. O pirmenybė moterims, kai svarstomi tos pačios kvalifikacijos skirtingų lyčių kandidatai, automatiškai ir besąlygiškai neteikiama.
Net 100 Vokietijos biržinių bendrovių teks keisti stebėtojų tarybų sudėtį, nes tik 7 proc. vykdomųjų direktorių ir 23 proc. nevykdomųjų direktorių pareigybių užima moterys. Įmonės, kurios nesilaikys moterų kvotų, negalės jų skirti vyrams ir, tokiu būdu, nevykdomųjų direktorių vietos nebus užpildytos. Vidutinio dydžio įmonėms, kurių yra apie 3500, nustatyta prievolė pačioms planuoti įsivesti kvotas įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose bei iki rugsėjo 30 d. numatyti tikslus kaip veiksmingai įtraukti moteris į valdybas. Tokios tvirtos pozicijos priežastis Vokietijoje – 59 proc. vidutinio dydžio įmonių neturi nei vienos moters įmonių vadovybėje.
Tikimasi, kad kvotos sukels kultūrinius pokyčius įmonėse, paveiks Vokietijos Kinder, Kuche, Kirche tradiciją, o visos įmonių valdybos turi pasitikėjimu grįstą įsipareigojimą(fiduciarinę pareigą) – tolygiai įtraukti moteris ir vyrus į bendrovių valdymą. Tyrimai rodo, kad lyginant to paties sektoriaus įmonių rezultatus, finansiškai efektyviau dirba tos įmonės, kuriose vyrauja lyčių paritetas (arba, kurios turi didesnę proporciją moterų valdybose). Vyrų ir moterų komandos geriau valdo rizikas, patiria mažiau skandalų, dirba inovatyviau, greičiau gauna įplaukas už realizuotą produkciją ir diegia socialinio teisingumo kultūrą įmonėse.
Nors žinomų Vokietijos įmonių Deutsche Telekom,Munich Re ir Adidas stebėtojų valdybose moterys jau užima 30 proc. pozicijų, konservatyviosios partijos ir kai kurios verslo grupės kritikuoja naująjį įstatymą. Jų požiūriu, įstatymas tik padidins biurokratiją ir realiai nepagerins moterų atstovavimo verslo valdyme, nes šalyje trūksta darželių ir mokinių priežiūros grupių mokyklose.
Įdomu, kokį kelią pasirinks Lietuva?
Grįžti į naujienų sąrašą